Mijadžimos sala ir Hirosima - vienos dienos kelionė, kupina apmąstymų ir grožio

Iš Osakos vėlai vakare išvykti naktiniu autobusu į Hirošimą buvo nauja patirtis - ne tik dėl naktinės kelionės, bet ir dėl paties autobuso. Japonijos naktiniai autobusai yra stebėtinai patogūs, juose galima rasti tokių rūpestingų detalių kaip užuolaidos, skiriančios jus nuo kaimynų, ir reguliarios stotelės tualeto pertraukėlėms. Tiesą sakant, važiuočiau dar kartą. Nors kainos skirtumas tarp naktinio autobuso ir greitojo traukinio nėra didelis, naktiniu autobusu galite atvykti anksčiau, o tai puikiai pravers tyrinėjant miestą, jam dar tik pradėjus busti. Ypač žiemą, kai dienos šviesos valandų nedaug, labai rekomenduoju šią galimybę.

Atvykus į Hirošimą 5.15 val. ryto, nustebau pamačiusi, kokios gyvos jau buvo gatvės. Japonai dirba ilgas valandas, todėl normalu matyti juos greitai snaudžiančius traukiniuose arba skubančius į darbą net ir tokią ankstyvą valandą.

Apie 6 val. ryto traukiniu, o paskui keltu plaukėme į Mijadžimos salą, kurioje yra garsioji Itsukushima šventovė su ikoniškais plūduriuojančiais torii vartais. Tačiau Mijadžima - tai ne tik vartai, bet ir ramūs dvasiniai pojūčiai. Salą sudaro kalvos, miške pasislėpusios stebuklingos šventyklos ir klajojantys elniai, kurie pasitinka vos išlipus iš kelto. Nenuostabu, kad senovėje manyta, jog saloje gyvena Dievas. Ji tikrai užtektinai graži - jei būčiau Dievybe, galėčiau įsivaizduoti save, pasirinkusią čia gyventi.

Viena iš mano mėgstamiausių vietų buvo Daisho-in šventykla - žavinga vieta su įvairiomis statulomis, maldos ratais ir vaizdingais vaizdais. Tai viena prestižiškiausių šingonų šventyklų vakarų Japonijoje, o jos tylus grožis liko man atmintyje. Šventyklos komplekse yra „Henjokutsu ola“, kurioje saugomos 88 budistinės ikonos, susijusios su Šikoku piligrimyste. Tikima, kad įžengus į olą ir pasimeldus galima gauti palaiminimą. Aukščiausioje šventyklos vietoje yra „Ichigandaishi“, kur maldininkai tiki, kad išsipildys viena iš jų svajonių.

Atvykus anksti, galėjome ramiai, be įprastos minios žmonių, apžiūrėti salą ir visiškai pasinerti į jos ramybę. Miglotas rytas, miško ramybė ir netoliese besiganantys elniai - tai buvo stebuklinga.

Ir, žinoma, maistas! Vietinis Mijadžimos delikatesas - austrės, bet mano asmeniškai mėgstamiausias patiekalas buvo Momiji Manju. Šiuos nuostabius klevo lapo formos pyragėlius, tradiciškai įdarytus raudonųjų pupelių pasta (nors galima įsigyti ir kremo bei kaštainių įdarų), būtina paragauti. Pasak vietinės legendos, juos pagaminti įkvėpė nuostabūs Hirošimos rudeniniai klevo lapai. Šiandien jų rasite visur - nuo užkandinių parduotuvių iki šventyklų prekystalių.

Hirošima – tragedijos ir atsparumo miestas

Vėliau, ankstyvą popietę, išvykau iš Mijadžimos ir grįžau į Hirosimą, o mano draugė liko tyrinėti salos kalnų. Greitai persikėlęs keltu ir traukiniu, iš karto ėjau pietauti į vietą, kurią buvau pasižymėjęs kaip geriausią okonomiyaki. Eilė nebuvo tokia ilga, kaip tikėjausi - tik apie 40 minučių, tačiau Japonijoje ilgos eilės dažnai yra garantija, kad maistas bus nepaprastai skanus. Ir leiskite pasakyti, kad jis nenuvylė. Tas gardus neįprastas blynas buvo vertas kiekvienos laukimo minutės, ir norėčiau sugrįžti dar kartą.

Po sočių pietų pradėjau tyrinėti Hirosimą. Tai gražus miestas, ir beveik siurrealistiška pagalvoti, kad jis buvo sugriautas mažiau nei prieš 100 metų, 1945 m., o vėliau atstatytas vos per šešerius metus. Jei nebūtų memorialų ir muziejų, niekada nesusimąstytum, kokio masto tragedija čia įvyko.

Apsilankymas Hirošimos taikos memorialiniame muziejuje ir jį supančiuose paminkluose buvo emociškai sukrečiantis. Muziejus buvo pilnas žmonių, ir nemačiau nė vieno žmogaus, kuris išeitų be ašarų akyse - įskaitant ir mane. Tai sunki patirtis, bet manau, kad svarbu susidurti su tokiais istorijos momentais. Jie primena mums, kad žmonės gali būti labai žiaurūs, ir tai, kad būtina mokytis iš praeities, kad galėtume kurti geresnę ateitį.

Aš nusprendžiau nelikti nakvoti Hirošimoje. Galbūt bijojau jos istorijos vaiduoklių, o gal baiminausi, kad per daug gilinsiuosi į tragediją. Tačiau džiaugiuosi, kad apsilankiau. Nors ir sunki, patirtis buvo labai prasminga.

Hirošima ir Mijadžima suteikė kontrastingų įspūdžių: dvasinę salos ramybę ir niūrius miesto atspindžius. Tačiau abi jos man paliko gilų įspūdį. Japonija moka suteikti subtilias, bet galingas pamokas, o ši vienos dienos kelionė priminė man apie atsparumą, užuojautą ir tai, kaip svarbu stengtis būti geresniems.

Dienos išlaidos: ~ 138,47 Eur (plius viešbutis Osakoje)

36,92 Eur naktinis autobusas Osaka - Hirošima

468 jenų (~2,95 Eur) pusryčiai

1540 YEN (~9,69 Eur) kelionė traukiniu ir keltu į abi puses Hirošima - Mijadžimos sala - Hirošima

2000 YEN (~12,58 Eur) kelionė keltuvu į kalną, kelionė atgal

1840 YEN (~11,58 Eur) Pietūs

200 YEN (~1,26 Eur) Hirosimos memorialinis muziejus

500 YEN ( ~3.15 Eur) Momidži Manju passterijos

1538 YEN ( ~9,68 Eur) vakarienė

50.66 Eur - Traukinys iš Hirosimos į Osaką